suteikti

1 suteĩkti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ 1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Suteĩk man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Suteĩkti kam paskolą DŽ¹. | Jam sùteikė teisę BŽ108. Suteĩkti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ¹. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Suteĩkti įgaliojimą NdŽ. Suteĩkti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg). ^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas suteĩkia: va, kad radau kiaušinių! Slm. ║ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč. 2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo suteĩkęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ¹. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Suteĩkti kalbai aiškumą NdŽ. 3. tr. NdŽ, DŽ¹ daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov. 4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč. 5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Suteĩkti titulą NdŽ. Suteĩkti kam bajorystę KŽ. 6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj). 7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš. 8. intr. RtŽ, Š, DŽ¹, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia suteĩkia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar suteĩkiam Mrj. Mes čia su visais suteĩkiam Dkš. Sesers, ale labai nesuteĩkia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali suteĩkt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali suteĩktie, jei jau moma su dukteria nesuteĩkia Švnč. Nesuteĩkia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesuteĩkia Tvr. I velnias su jom būt nesuteĩkęs Dglš. Anos terp savę nesuteĩkia Ktk. Ot anys gerai suteĩkia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai suteĩkdavo su vištašuniu NdŽ. Nesuteĩkia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesuteĩkia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip suteĩkia kaip katė su šuniu Mlt. Suteĩkia kaip katė su pele Šn. ^ Vienas kitą peikia, ažtai nesuteĩkia Prng. Suteĩkiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesuteĩkia Ds. 9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat. \ teikti; apteikti; įteikti; išteikti; nuteikti; pateikti; perteikti; priteikti; suteikti; užteikti